Manau atsirado nauja reklamos (tame tarpe ir socialinės) pateikimo vartotojui kryptis – labiau priartėjanti prie kasdienio žmogaus gyvenimo.
Atrodo įdomu ir efektyvu, man asmeniškai ypač patiko reklama, kurią dėjau pirmą. Tik iškilo mintis, kad jei SR pamatai žiūrėdamas televizorių, visada gali perjungti kanalą, o kai randi ant savo durų kilimėlio popiergalį, negali tiesiog nekreipti dėmesio, turėsi jį pakelti ir išmesti. O jei tokio pobūdžio reklamų prie savo durų randi vis daugiau? Manau gali pradėti nemenkai erzinti… Šis aspektas [negali nekreipti dėmesio] yra kartu ir didžiausias SR ant kilimėlio privalumas ir trūkumas.
Kada prastąjį kartą matėte socialinę reklamą, skatinančią saugiai vairuoti, užsisegti saugos diržą ir kuri nebūtų buvusi šokiruojanti, ar kelianti baimę, kurioje nebūtų vaizduojamos šiurpios avarijos pasekmės bet reklama būtų paveiki?
Štai viena tokių. Be baimės neapsieinančių SR kūrėjai turėtų ko iš jos pasimokyti.
Kai kurias socialines problemas (tokias kaip Aids, kitos lytiškai plintančios ligos, nesaugus seksas) komunikuoti ypač sunku: jos turi būti įtikinančios, įtraukiančios, įdomios, tačiau kartu neperžengti tos ribos, ties kuria reklamą uždraudžiama rodyti arba ji apkarpoma cenzūros žirklėmis.